Citatos. [1] // Ch. Bukowski “Pragaras skirtas vienišiems”

BUKOWSKI, Charles. Pragaras skirtas vienišiems. Iš anglų k. vertė Marius Burokas ir Gediminas Pulokas. Kaunas: Kitos knygos, 2007. 128 p.

tai ką, nori tapti rašytoju?

jei nesiveržia iš tavęs
nepaisant nieko,
nedaryk ko.
kol neišsilies neprašytai iš tavo
širdies ir proto, tavo burnos,
tavo vidurių,
nedaryk to.
jei prasėdi valandų valandas
spoksodamas į kompiuterio ekraną
ar susikūprinęs virš
mašinėlės
ieškodamas žodžių,
nedaryk to.
jei rašai dėl pinigų ar
garbės,
nedaryk to.
jei nori įsitempti
į lovą moterų,
nedaryk to.
jei tau reikia sėdėti ir
perrašinėti, perrašinėti,
nedaryk to.
jei vien galvoti apie tai – sunkus darbas,
nerašyk.
jei bandai rašyti
kaip kiti,
pamiršk tai.

jei nori sulaukti staugsimo, besiveržiančio
iš tavęs,
lauk kantriai.
jei taip ir nesulauksi,
užsiimk kitkuo.
jei iš pradžių nori perskaityti tai savo žmonai,
draugui arba draugei,
tėvams ar dar kam nors,
nesi dar pasiruošęs.

nebūk kaip dauguma rašytojų,
nebūk kaip tūkstančiai žmonių,
vadinančių save rašytojais,
nebūk nykus ir nuobodus, ir
pretenzingas, nebūk graužiamas
savimeilės.
pasaulio bibliotekos
numirė iš
nuobodulio
nuo tokių kaip tu.
neprisidėk.
nedaryk to.
kol tai neišsiverš
iš tavo sielos raketa,
kol tylėjimas neims
varyti iš proto ar į
savižudybę, ar žmogžudystę,
nedaryk to.
kol saulė tavo viduje
neims svilinti žarnų,
nedaryk to.

o kai tikrai ateis laikas,
jei esi išrinktasis,
tai atsitiks
savaime ir tęsis tol,
kol mirsi ar tai mirs
tavyje.

kito kelio nėra.

niekada nebuvo. (p. 9 -11)

gailestingumas

nešina padėklu
pro šalį praslenka mergina,
švystelk į dangų obuolį,
pamušk paukštuką,
tegu sugriūva visi pastatai,
apmokė telefono sąskaitą,
tegu Skaistuolės taip ir numiršta,
laukdamos tavo kardo.

sodai knibždėte knibžda.
žmonės vis tikis,
kad elgsies
kaip priimtina,
būsi pastovus tarsi
Viduržemio vandenyno dvokas.

pavargę traukiniai raitosi
po Europą,
išeinu į balkoną,
ir tavo vardas išsprogsta danguje.

įsidedu į kišenę telefono sąskaitą,
sudeginu tavo, Manolete, laišką;
buvai viena iš tų,
kurios priverčia žmones pamiršt
apie mirtį,
stengeisi. (p. 21-22)

kekšei, pavogusiai mano eilėraščius

žmonės sako, kad nereikia į eilėraštį įtraukti
graužaties,
kad reikia būti nešališkam, iš dalies tai tiesa,
bet jėzaumarija,
dingo dvylika eilėraščių, o aš neturiu net kopijų, o tu,
tu turi
ir mano paveikslus, pačius geriausius paveikslus, aš dūstu:
tu ką, nori palaužti mane, kaip ir visi?
kokio velnio nepaėmei pinigų? juk jos paprastai
taip ir padaro,
ištraukia iš girtai kampe susmukusių kelnių.
kitąkart geriau nurėžk dešinę ar paimk penkiasdešimtinę,
tik ne mano eilėraščius.
aš ne Šekspyras,
tik vėliau
jų gali tiesiog nebebūti, nešališkų, kokių tik nori.
kol bomba nukris,
visada atsiras pinigų, kekšių ar girtuoklių,
bet, kaip tarė Dievas,
užsimesdamas koją ant kojos,
aš matau tą vietelę, kur sumeistrauta daugybę poetų,
bet visai nedaug
poezijos. (p. 23)

tai faktas

mes ilsimės
sėdėdami krantinėje
kvailių kompanijoj,
mėgaujamės netikusiu maistu,
pigiu gėrimu,
žvalgomės tarp iš pragaro atklydusių
ponų ir ponių.
kvailių kampanijoj
išmetame lauk
savo dienas
tarsi vienkartines servetėles.

mūsų muzika garsi,
o juokas netikras.

mums nėra ko prarasti,
nebent pačius save.

prisijunkit.
juk jau beveik visas pasaulis
toks kaip mes.

telaimina mus
Dievas.  (p. 51)

kur tai padėti

nekaltink manęs, jei tavo automobilis lūžta greitkelyje.
nekaltink manęs, jei tave paliko žmona.
nekaltink manęs, jei išėjęs kariauti supratai, kad žmonės žudo.

nekaltink manęs, jei praradai ketverius metus balsuodamas
už netinkamą žmogų.
nekaltink manęs, jei kartais nenusiseka seksas.

nekaltink manęs, jei neatsiliepiu į telefono skambučius ir nežiūriu
televizoriaus.

nekaltink manęs dėl savo tėvo.
nekaltink manęs dėl greta esančios bažnyčios.
nekaltink manęs dėl vandenilinės bombos.

kaltink mane, jei tai skaitai.
nekaltink manęs, jei to nesupranti.

nekaltink manęs, kad pasauly prisiveisė žudikų.
nekaltink manęs, jei esi vienas iš jų.
kaltink savo tėvą.
kaltink greta esančia bažnyčią.

nekaltink manęs dėl Kalėdų ar dėl Liepos 4 – osios.
kaltink, po velnių, ką tik nori, bet nekaltink manęs.

nekaltink manęs dėl to, kad neturi namų.
nekaltink manęs dėl 162 beisbolo rungtynių per metus.
nekaltink manęs dėl krepšinio.

nekaltink manęs, jei nenoriu lipti į perpildytą liftą.
nekaltink manęs, jei neturiu herojaus.
nekaltink manęs, jei jo nesusikuriu.

nekaltink manęs, jei sutrinku dėl minios juoko.
nekaltink manęs, kad juokiuosi vienas.

nekaltink manęs, jei sutrinku dėl minios juoko.
nekaltink manęs, kad juokiuosi vienas.

nekaltink manęs, kad uždarau tigrą į narvą.
kaltink mane už tai, kad mano mirtis nebus baisi,

tačiau nekaltink savęs. (p. 65)

nesėdėk po obelim su nieku kitu
tik su manim

protingas pasirinkimas
jau yra pusė kelio
pergalės link.
likusi pusė
įveikiama
abejingumu.

gali sakyti
ką tik nori.
kita vertus,
to daryti
visai neprivalai.

man kažkaip
pavyko
ir viena,
ir kita.

taigi visas
dėl manęs
kylančias problemas
pasilik sau.  (p. 125)