pasiskaitymai

Namai, kuriuose nėra knygų, panašūs į kūną be sielos. /Ciceronas/

Month: July, 2013

Sprangumynai: J. Picoult “Gailesntingumas” ir D. Brown “Da Vinčio kodas”

o tai buvo tai nutiko
ei džium džium džium
jonas zuikio nepažino ir vilku jį pavadino
ei džium džium džium

Šios dainelės man niekaip nepavyksta išaugti, vos tik apsigaunu, ši suskamba nauju ritmu ir nauja aranžuote mintyse ir aš jau trypčioju, kulnais mišu. Šįkart džium džium rimtu noriu Jums papasakoti apie dvi knygas: J. Picoult „Gailestingumą“ ir D. Brown „Da Vinčio kodą“.
Sunkiai sekėsi jas skaityti, o pagunda apeiti jas lengviausiu keliu (grąžinti atgal į lentyną) – buvo viena didžiausių, deja, stokojant kitų knyginių resursų, privalu buvo susiimti ir užbaigti skaitymo procesą. Ką gi, džiaugiuosi, kad pabaigiau, džiaugiuosi dar labiau, kad vasara irgi kaukši džium džium ritmu ir neilgai trukus, persisvėrusi per rankinės dirželį (it beržas svyrūnėlis, – pridėtų mama), aplankysiu biblioteką ir knygyną venu metu! O iki tol…

J. Picoult – rašytoja, su kuria susiduriu ne pirmą kartą, „Gailestingumas“ – penktoji knyga, įkritusi man į sterblę, viliantis, kad ir ji bus ne ką prastesnė, nei jos pirmtakės („19 minučių“, „Mano sesers globėjas“, „Nykstantys pavidalai“, „Dešimtasis ratas“). Ši knyga, kaip ir kitos autorės knygos, pateikia nestandartinę sitauciją, kurioje privalu rinktis bei teisingai nuspręsti, nes sprendimas turi galios nulemti kitus įvykius. Veikėjai ieško, viliasi, atsiskleidžia ir keičiaisi, o pabaiga nenustebina, veikiau – nuramina įtemptus nervus, užverti knygą ir teisuolio tonu sakai: „kitaip ir būti negalėjo“.
„Gailestingume“ – viskas taip ir vyko: pusbrolis Džeimis, sunkvežimiuku atvežęs prie policijos nuovados savo mylimos žmonos Megės kūną, apkaltintas žmogžudyste, lieka išteisintas ir toks vienišas vienu metu, jog kūktelėti tikrai norisi, ašarą išspausti – irgi. O pakapsčius kiek giliau, suvoki, jog po gailestingumu slypi kiek svarbesnis klausimas: ar pats žmogus pajėgus atlikti Kūrėjo vaidmenį? Ar jam suteikta teisė pasirinkti kada mirti?
Didžiąją knygos dalį sudaro pasvarstymai, jausminiai potepiai, miestelio, kuriame vyksta veiksmas, istorija iki šių dienų, tad aptikusi panašias (ar besikartojančias) vietas, tiesiog praleisdavau ir nekamuodama savęs dar labiau, stumdavausi į preikį. Kita dalis, verta skaityti – tai Džeimio meilės istorija jo velionei žmonai Megei, labai gražūs, vietomis – filosofiški pasvarstymai ir kančios įkainiai čia persipina ir išties griebia už širdies.
Kas norėtų skaityti šią knygą? – Veikiausiai, žmonės, mėgstantys romanus su filosofine potekste.
Kita: Picoult, Jodi. Gailestingumas: romanas. Iš anglų kalbos vertė Vilija Vitkūnienė. – Vilnius: Alma littera, 2009. – 428 p.

D. Brown ir išgirtasis „Da Vinčio kodas“ – ak ir atsidūsti. Gana neblogai sukalta knyga ir tiek. Vertinga, veikiausiai, tik istoriniu požiūriu (istorinių faktų gausa ir butaforijomis), netingintiems siūlau atsiversti ne „Kaip iškoduoti Da Vinčio kodą“, o enciklopedijas ir patikrinti faktus (mano lietuvių kalbos mokytoja išties bandė iškoduoti šią knygą ir buvo nusivylusi, kad pateikiami faktai – tikri), o visa kita – skonio reikalas.
Po „Angelų ir demonų“ bei tokios populiarumo bangos, kurioje kiekvienas galėjo prigerti, iš „Da Vinčio kodo“ tikėjausi šio to daugiau, pavyzdžiui: apimties, siužeto, bet likau nusivylusi – profesorius Lengdonas pajuto simpatiją dar vienai nepažįstamajai, kurią, veikiausiai, matė pirmą ir paskutinį kartą (tai priminė nevykusio romano pabaigą), skaitymą praskaidrino tik atomazga – netikėta, manau, tai  buvo stipriausia knygos dalis.
Kas norėtų skaityti šią knygą? – D. Brown romanų mėgėjai ir tie, kurims vis dar neaišku, kodėl ši knyga buvo tokia populiari.
Kita: Brown, Dan. Da Vinčio kodas: romanas. Iš anglų kalbos vertė Indrė Žakevičienė. – Kaunas: UAB „Jotema“, 2004. – 368 p.
P.S. „<…> ir jau niekada požiūris į „Paskutinę vakarienę“ nebus toks pats kaip anksčiau.“ Ž The Christian science monitor – jei Jūs juokiatės kartu su manimi, vadinasi, mūsųs nuomonės dėl šios knygos sutampa. 

Paveikslėlis

Paveikslėlis


Aprilynne Pike fėjų pasaulis. Knygų „Sparnai“, „Kerai“, „Apžavai“, „Likimai“ saga

Mano knyginis gyvenimas paženklintas knygų serijų, kurios paros sąvoką pakeitė neatpažįstamai. Jų dėka praturtėjo ne tik dienos ir naktys, bet ir kiti gyvenimą lydintys atributai įgijo kitą reikšmę.
Vaikystę praleidau kartu su V. Račicko Zuika Padūkėliu ir jo nuotykiais, šiam užaugus, jo vietons stojo Haris Poteris ir magijos pasaulis, kartu su troliais, žiobarais ir paštą nešiojančiomis pelėdomis. Šiuo vyrukus iki šiol menu geru žodžiu, dar ir tvoromis, skraidančiais automobiliais pralekiu kartu su jais, vardan senų gerų laikų.
Hariui Poteriui užaugus ir išgelbėjus magijos pasaulį, jo vietą bandė užkariauti gerieji vampyrai ir šių meilės istorija, deja, veltui, nors „Saulėlydžio“ saga man ir patiko. Dabar vampyrus pakeitė… fėjos. A. Pike sukurtas fėjų pasaulis maloniai nustebino, nors Hario Poterio ir neišstūmė iš nuo mano pjedestalo.

Aprilynne Pike sukurta knygų saga apie fėjas, tai malonus atokvėpis nuo kraugeriško ir tamsaus pasaulio, kuriame vampyrus keičia vilkai, nors tiek vampyriškame, tiek vilkiškame pasaulyje, galop, ir fėjiškame pasaulyje, nagrinėjamos panašios problemos – tapatybės identifikavimas bei meilės antgamtiškai būtybei.
Knygų seriją apie fėjas pradeda knyga „Sparnai“. Šioje knygoje pasakojama apie mergaitę, vardu Lorelė, kuri didžiąją gyvenimo dalį praleido mokydamasi namie. Šiai užaugus, o tėvams persikėlus į naujus namus, mergaitė, jaukią namų aplinką iškeičia į mokyklos kolidorius ir klases, kur turi išmokti ir pritapti, ir bendravimo subtilybių. Jai talkina pirmasis draugas, atrastas klasėje – Deivydas. Deja, ne viskas taip lengva, kaip atrodo: naująjį Lorelės gyvenimą apkartina gumbelis ant nugaros, kuris neišnyksta, o susiformuoja į pumpurą ir vieną dieną – pražysta. Nuo šio kertinio įvykio prasideda naujasis Lorelės gyvenimas, kuriame ji sužino, jog yra antgamtiška būtybė – fėja, turinti ne tik kitokią savo gyvenimo istoriją, bet ir šeimą, vaikiną ir pareigas.
„Kerai“ – tai knyga, kuri padeda tvirtus pamatus likusiai istorija; tiesa, mano nuomone, ši knyga viena silpniausių iš šios fėjų sagos.
Toliau, kitoje knygoje „Kerai“, mes matome ūgtelėjusią Lorelę, kuri maskuoja savo žiedą ant nugaros, blaškosi tarp dviejų pasaulių – žmonių ir fėjų, kartu besiblaškydama tarp savo jausmų – vaikinui, kurį ši įsimylėjo dar klasėje – Deivydui bei fėjų sargybiniui Tameniui, kuris be paliovos teigia, jog ankstesniame gyvenime fėjų pasaulyje, kurio fragmentų Lorelė neprisimena, šiuos siejo šis tas daugiau nei paprasta draugystė.
Iš knygos pavadinimo (o ir sekant Lorelės gyvenimą) nesunku atspėti, jog mergina savo gyvenimą papildo ir mokslais fėjų pasaulyje – Avalone, kuriame turi viską pradėti iš naujo, mat ji priklauso rudens fėjoms, kurios gamina įvairius eleksyrus, stebuklingus mišinius ir mikstūras, kurios padeda fėjoms išgyventi bei palengvinti savąjį būtį.
Skaitant toliau, skaitytojui yra paaiškinama, jog fėjų pasaulyje egzistuoja sava hierarchija, o kiekviena fėja turi savą paskirtį. Avalone gyvena keturių metų laikų fėjos – pavasario, vasaros, rudens ir žiemos, šios atskiriamos pagal tai, kokiu metu laiku yra gimusios, mat tik tada jos žydi.
Ant aukščiausio hierarchijos laiptelio sėdi žiemos fėjos, mat jos gimsta tik kartų ar du per kelis tūkstančius metų, Avalone jų esti tik trys. Kiek žemiau – rudens ir vasaros fėjos; rudens fėjos gamina įvairius elekserys, mkstūras, stebuklingus mišinius, kurie padeda fėjoms išgyventi bei palengvina jų būtį; vasaros fėjos – džiugesio, laimės fėjos, jos kuria fejerverkus, įvairias butaforijas. Pavasario fėjos – tai fėjos darbininkės arba fėjos sargybinės, jos stovi ant žemiausio hierarchijos laiptelio, nes jų yra daugiausia.
Knygoje „Apžavai“ po truputį yra artėjama prie kulminacijos. Lorelė, sužinojusi kitą savo gyvenimo fėjų pasaulyje, istoriją, privalo pasirinkti, kuriam pasauliui nori priklausyt, kartu, kurią meilę pasirinkti – Deivydui ar Tameniui. Jos gyvenimą apsunkina ir mokslai Avalone, ir žmogiškasis gyvenimas namuose, tėvams sužinojus, jog ji – fėja.
Na, o knyga „Likimai“ viską sustato į savo vietas. „Apžavuose“ prasidėjęs karas Avalone yra baigiamas fėjų pergale prieš trolius ir piktąją fėją, fėjų pasaulis išlaikomas paslaptyje, o Lorelė, galop, išsprendžia savo problemas – ši pasirenka alternatyvų gyvenimą stengdamasi subalansuoti žmonių ir fėjų pasaulius savo gyvenime ir ištikima lieka Tameniui, suvokdama, kad dalis jos visada bus kartu su juo, juk fėjų sargybinis visada liks jos istorijos pradžia, kad ir kuriame pasaulyje ji begyventų.
Ši serija mane nustebino ne banaliu pasakojimu, o autorės prierašas paskutinėje knygoje, esą, ši serija labiau apie Deivydą nei apie Lorelę, mat jai svarbiausia buvo atsižvelgti į tai, kaip žmogus sugyvens su antgamtiška būtybe, kaip klostysis jo gyvenimas toliau, dar labiau nustebino. (Užbėgant už akių būsimiesiems fėjų sagos skaitytojams, galiu pašnabždėti, jog Deivydas išsižada fėjų pasaulio paslapčių, kartu ir Lorelės, bet kaip jis tai padaro ir kodėl, galite sužinoti tik perskaitę šią seriją.)
Knygose žaviai ir išties prikaustančiai žaidžiame istorija – Avalonas ir karalius Artūras ir mistika – fėjos, troliai, visa tai persipina ir akimirkomis sunku atskirti, kur prasideda ir kur baigiasi fikcija. Visa tai primena pasakas suaugusiems (mano mama mane net išbarė, esą, tokia didelė, o skaitau apie fėjas), bet nuo to nė kiek ne lengviau atsitraukti nuo viso to magiško pasaulio.
Rekomendacija: knygų serijų medžiotojams ir skaitytojams, kuriems ilgu stebuklų. Taipogi, šios knygos tikrai puiki dovana pradedantiesiems knygų kaupikams, juk perskaičius vieną knygą ir žinant, kad egzistuoja dar trys, bus sunku neleisti sau įsigyti ir likusių egzempliorių.

Informacija apie knygas:
Pike, Aprilynne. Sparnai: romanas. Iš anglų kalbos vertė Rasa Krulikauskienė. – Kaunas: Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO,2010]. – 461, [3] p.

Pike, Aprilynne. Kerai: romanas. Iš anglų kalbos vertė Rasa Krulikauskienė. – Kaunas: Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2010]. – 494, [2] p.

Pike, Aprilynne. Apžavai: romanas. Iš anglų kalbos vertė Rasa Krulikauskienė. – Kaunas: Obuolys [i.e.MEDIA INCOGNITO, 2011]. – 510, [2] p.

Pike, Aprilynne. Likimai: romanas. Iš anglų kalbos vertė Rasa Krulikauskienė. – Kaunas: Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2012]. – 415, [1] p.

Paveikslėlis
Paveikslėlis
Paveikslėlis
Paveikslėlis