Čempionų pusryčiai, arba Sudie, juodasis pirmadieni!

by butaforiniaidievai


Paveikslėlis
Pavadinimas: Čempionų
pusryčiai, arba Sudie, juodasis pirmadieni!: [romanas/ Kurt Vonnegut. – Patais. ir papild. leid. – Kaunas, [2006]. – 263, [4] p.

Stebėtina, kaip greitai gali pasikeisti nuomonė apie knygą, kai ją pasiūlo koks pažįstamas perskaityti, sakydamas „gera knyga“. Iš pradžių, apeidama autoriaus knygas dvigubu ratu, paskui pasiėmiau vieną knygą į sterblę ir kelis vakarus turėjau ką veikti.

Apie ką: senas fantastinių knygų rašytojas (autoriaus alter ego) pakviečiamas perskaityti pranešimą viename menų festivalyje, kuriame susipažįsta su garsiu vietos verslininku, kuriam pasimaišęs protas. Verslininkas, perskaitęs vieną autoriaus knygų apie žmones, kurie iš tikrųjų yra robotai, nes tokia Dievo valia, o jis – ne robotas, veikiau – stebėtojas, ir jo misija stebėti viską ir kalbėtis su Dievu.
Istorija būtų paprasta ir beveik niekuo ypatinga: kvaištelėjęs verslininkas uždaromas į psichiatrijos ligoninę, rašytojas, taipogi baigia savo kelionę festivalyje, bet  autorius atsiskleidęs visiems veikėjams, kad yra šio pasakojimo autorius – spragteli pirštais ir dingsta.

Paradoksai: knygų autorius, pasisakantis prieš diskriminaciją ir karą, knygoje plačiai deklaruoja kitokias vertybes  ir dar šaiposi, regis, į ūsus (pvz.: baltaodžių miestelis, iš kurio išvaryti visi juodaodžiai). Tokie paradoksai padaro knygą subtiliai juokingą, o fantastinių knygų rašytojas, padarantis iš kiekvienos smulkmenos apsakymą – dar absurdiškesnis; regis sklaidai puslapius, o istorijos atsiranda tarsi iš niekur ir visų jų centras – kosmosas, planetos ir gamtos kataklizmai ar kitos žmogiškosios ydos, taip būdingos dvidešimt pirmam amžiui: apsirijimas, šiukšlinimas/gamtos išteklių besaikis naudojimas.
Knygą praturtino ir autoriaus pieštos iliustracijos (kai šis knygos pradžioje užsiminė apie moteriškas kelnaites – varčiau knygą skersai išilgai, kol jas radau ir juokiausi).

P.S. Regis, tokiu pačiu pavadinimu yra sukurtas ir filmas. Pasmalsaukit, jei turėsit laiko.

Vertinimas: knyga, savaime, nėra nei bloga, nei gera, mano nuomone, šiek tiek geresnė nei vidutinio lygio. Rašau jai 3 5 galimų.